Mane visuomet domino tai, kas slypi už fotografijų. Ypač jei fotografas užfiksavęs mano dėmesį sukausčiusį vaizdą pasirodo esąs tikras vaiduoklis: gali nesunkiai rasti jo darbus, vieną kitą interviu bet tik ne jį patį.

Žinau, kad Džefris K. Poteris (Jeffrey Knight Potter) savo karjerą pradėjo dar pradinėje mokykloje piešdamas nemėgstamų mokytojų portretus su kirviais galvose… Nors rimtai į dailės pamokas nežiūrėjo, ir vėliau nesimokė jokiame koledže, tikėjo savo pašaukimu: kūrė įvairias iliustracijas to meto mokslinės fantastikos ir fantazy leidiniams.

Sužinojau, jog būdamas savamokslis įsidarbino profesionalioje fotostudijoje, kurioje retušuodavo žmonių portretus. O juk kalbame apie laikus, kuomet tai reikėdavo atlikti įvairių chemikalų, pieštukų, teptukų ir dažų pagalba. Tačiau Poteris žinojo ką daro. Jis traukdavo iš šiukšlių dėžės nepavykusius foto negatyvus bei nuotraukas ir dirbdavo su jomis, kaip tai darė dar mokyklos laikais. Nutrindavo žmonėms plaukus, sukeisdavo jų veidus ir kitaip linksmindavo kolegas, kurie vėliau patys nešdavo savo artimųjų nuotraukas, kad šis ką nors jose pakeistų. Galiausiai kelios lemtingos pažintys lėmė sėkmingą karjerą išpopuliarinusi Džefrį K. Poterį fantastikos pasaulyje. Ir iš esmės viskas. Na dar galime pridėti, kad chemikalų kvapas kuriuo Džefris taip mėgavosi kurdamas neįprastas vizijas, nepataisomai sugadino sveikatą ir privertė palikti tamsųjį kambarį, bet ne kūrybą.