Galima sakyti, jog viskas prasidėjo dėl darželyje duodamų šaltibarščių, nuo kurių vėmiau. Reikalai nepasitaisė ir pradinėje mokykloje, ten duodavo pienišką sriubą su daržovėmis (fui). Kita vertus maždaug tuo metu jau atradau savo ypatingus talentus, pavyzdžiui, kolekcionuoti be priežiūros paliktus daiktus, kritikuoti suaugusiems skirtus filmus ir pan. Tuomet Palangos jūroje nuskendo mano pirmoji meilė iš Plungės (Rasmina) ir aš pradėjau gerti alų ir rūkyti cigaretes. Sugniuždydas šios tragedijos užsidariau vienuolyne apsivalymo tikslais ir laukiau nušvitimo. Nušvitimas neatėjo, todėl išeiti turėjau aš. Galiausiai, šiaip ne taip radau įėjimą į universitetą, bet neradau išėjimo.. Be pertraukų klaidžiojau šviesiais jo koridoriais dešimt metų, kol atsakingi žmonės mane surado ir parodė kryptį išsinešdinimui. Kai reikėjo rinktis, aš pasirinkau būti mokytoju. Norėjau tik mokyti kitus, bet paaiškėjo kad reikės tik mokytis pačiam ir kitų mokymui neliks jėgų, todėl viską mečiau na chuj ir išvažiavau į Airiją pa(si)daryti išvadas. Du metus bandžiau, bet nesugebėjau, todėl išvadoms nusibodo laukti ir jos atskrido pas mane pačios. Išvadų daugėjo ir teko grįžti viską pradėti nuo pradžių.

Todėl ir esu labiausiai dėkingas darželio auklytėms, kurios mane užgrūdino gyvenimui.

Andrius, gerasblogas.lt redaktorius