Nejaugi niekas nepagalvojo, kad gali būti laisvas. Keliauti kur nori, kaip nori. Visi turime likimą. Aš vagis nuo gimimo. Netikiu pasakymais „čia tavo, o čia mano“, – sako nuo 1973 metų Argentinoje kalėjimuose kalinčio Carlos‘o (pilnas vardas Carlos Eduardo Robledo Puch) alter ego filme Angelas.

Carlos‘ą likimas apdovanojo tuo, apie ką daugelis mūsų net nesvajojame. Vagystės, apiplėšimai, žmogžudystės, tai ne mums. Mes to negalėtume ir net jei kartais pasvajojame apie tai, esame tikri, jog būtume sustabdyti kuomet nebežinotume kur ir kada sustoti. Esame įbauginti bailiai, todėl vaikystės išdaigos nevirsta ginkluotais apiplėšimais, o nekaltas melas – gyvenimo ir mirties rizika. Tačiau Carlos‘as yra mūsų priešingybė, jis laisvas geisti ir gauti tai, ko geidžia. Jo pasaulyje veikia visai kiti socialiniai bei moraliniai dėsniai.

Nusikaltimo estetikos gravitacijos laukas iškreipia laiką ir jo patirtį, todėl Carlos‘as įsilaužęs į svetimus namus nepuola karštligiškai ieškoti vertingiausių daiktų ir kuo greičiau sprukti, jis įsipila gėrimo taurę ir užsileidžia muzikos, jis šoka. Ir kiekvieną kartą vis labiau pavojingose situacijose. Atrodytų, jog ribos jo gyvenime brėžiamos tik tam, kad vėliau būtų peržengtos. Kaip jūros veržiasi į sausumą ir ją užkariauja, taip ir Carlos‘o nusikaltimai, kiekvieną kartą įgyja vis labiau mus šokiruojančių ir gąsdinančių bruožų. Nekaltas melas virsta akiplėšišku, kol galiausiai motinos aptiktas ginklas virsta netikru ir įremiamas tiesiai jai į kaktą. Ar ryžtumėtės patikrinti jo tikrumą?

Įdomu, jei paklaustume Carlos‘o ar jis gailisi padaręs visus tuos nusikaltimus dėl kurių yra kaltinimas ar jis suprastų klausimą? Kaip galima gailėtis to, ką jis pavadintu tikru gyvenimu?

Labiausiai šiame filme man įstrigo jaunąjį Carlos‘ą suvaidinęs Lorenzo Ferro. Labai tikėtina, jog taip nutiko dėl to, kad tai kinematografinis jo debiutas. Nors ir susižėrė kelis geriausio pirmo plano aktoriaus apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose, jis nėra nei preciziškas nei genialus, o labiau baikščiai natūralus, todėl ir įdomus. Kita vertus, juk to greičiausiai ir reikėjo filmo prodiuseriams mirties angelo įvaizdžiui kine sukurti. Labiau tinkantį roko žvaigždei nei tikram nusikaltėliui.